Esame prilipę prie televizijos ekranų, kuomet mūsų mėgstamas atletas varžosi finale arba nieko nelaukdami dalijamės jo sėkmės istorija. Jų sėkmė yra tokia įkvepianti, jog kartais pamirštame, kaip jie atsidūrė viršūnėje. Kur jie pradėjo, kokie buvo pakilimai ir nuopuoliai.
Pristatome „Road to GOAT“ rubriką, kurioje pakalbinome vienus sėkmingiausių mūsų ambasadorių ir kaip jie atsidūrė ten, kur yra dabar.
Šiame interviu pakalbinome Laoise Quinn, kuri papasakos savo kelionę nuo pirmųjų kardio treniruočių iki pritūpimų su 147,5 kilogramo svorio štanga. Ir visa tai būnant studente.
„Geriausias sprendimas mano gyvenime“
Laoise kelionė prasidėjo nuo kardio treniruočių. Ir nors būnant keturiolikos eiti į visada užimtą svarmenų salę nebuvo jauku, tačiau Laoise su tuo susitvarkė ganėtinai greitai.
„Su laiku kardio man atsibodo ir perėjau prie svorių. Iš pradžių tikrai bijojau ten eiti, nes mūsų salėje merginos vienoje pusėje ir darė kardio treniruotes, kuomet vyrai – kitoje, kur buvo išdėlioti svarmenys. Vis dėlto galvojau, kad tai nėra svarbu ir šis sprendimas buvo geriausias mano gyvenime“, – teigė pašnekovė.
Nors tai įkvėpė Laoise meilę sunkiajai atletikai, jai su laiku atsibodo įprasta rutina ir ji norėjo daugiau. Taigi, Laoise prisijungė prie sunkiaatlečių komandos ir iškart pasijuto tarsi namuose.
„Nuo pat pradžių buvau sutikta labai šiltai. Būdama jaunesne užsiėmiau gimnastika, tačiau tokios bendruomenės nebuvau niekur mačiusi“, – pripažino Laoise.
„Iš pradžių tikrai buvau prasta sunkiaatletė, tačiau turėjau trenerį, užsirašiau į varžybas ir dabar esu čia bei laimėjusi jaunimo pasaulio čempionatą“, – teigė Laoise.
„Ribojantis ir suvaržantis ciklas“
Kalorijų skaičiavimas gali būti varginantis esant bet kokio amžiaus. Prie visa to prisideda ir reikalavimas išlaikyti tam tikrą svorį, kas gali privesti prie neigiamų valgymo įpročių.
Būdama keturiolikos Laoise kalorijas skaičiavo dėl neteisingų priežasčių. Jos mityba buvo paremta išvaizda ir, kaip pripažįsta pati, ji su kalorijomis turėjo prastus santykius.
„Perėjau ribojantį ir suvaržantį ciklą, taigi varžydavau save ir suvartodavau mažai kalorijų. Buvo situacijų, kai būdavau su draugais, žiūrime filmą ir ant stalo buvo padėta skanėstų.
Visi jais mėgavosi ir žiūrėdama klausiau savęs, kaip taip įmanoma, kad jie turi tiek daug kontrolės, jog gali imti kiek nori skanėstų, kuomet man negalima nė vieno“, – atviravo Laoise.
„Valgyk gerai, jog jaustumeisi gerai“
Ši situacija su draugais ir matant savo treniruotes privertė Laoise keisti savo mąstymą.
„Vartojau mažai kalorijų ir pavargdavau treniruotėse, taigi mano mąstymas pasikeitė į tokį: „Esu pavargusi treniruotėje, man reikia papildomų kalorijų, todėl užvalgysiu, nes man tai padės treniruotėse.“
Laoise pradėjo ieškoti informacijos ir įkvėpimo iš žmonių, kurie buvo panašiose situacijose.
„Pirmas dalykas, kurį padariau, tai padidinau suvartojamų kalorijų kiekį ir iš karto pamačiau didelius pokyčius. Pildžiau save kuru, o mano kūnas nenorėjo dalykų, kurių atsisakiau. Taip turėjau daugiau vietos papildomoms kalorijoms, tad galėjau įtraukti šokoladą.
Dabar be šokolado negaliu neištverti nė dienos. Nenoriu gyvenimo be angliavandenių ar šokolado!“ – teigė atletė.
„Radau savo žmones“
Kiekvienam iš mūsų palaikymas yra be galo svarbus. Laoise didžiulę įtaką turėjo du treneriai.
„Kai tik pradėjau buvau labai jauna, tačiau kai tik kažkuo suabejodavau mano pirmasis treneris mane nuramindavo ir pasakydavo, kad sunkiojoje atletikoje galiu eiti toli, tiesiog privalau daryti tai, ką darau dabar. Turėti jį šalia buvo labai svarbu.
Tuomet pakeičiau trenerį ir jie visada mane nuramindavo bei leido patikėti, kad galiu jiems papasakoti viską. Jie visada buvo du žmonės, kurie pakylėdavo mane, kai neturėdavau pakankamai pasitikėjimo savimi“, – atskleidė Laoise.
Ji taip pat pripažįsta, kad sportas neleido jai gyventi įprasto paaugliško gyvenimo, tad teko atsisakyti vakarėlių ir kitų linksmybių. Vis dėlto Laoise džiaugiasi, kad jos draugės itin ją palaiko, o sunkioji atletika taip pat leido pažinti naujus žmones.
„Neidavau į vakarėlius kaip tai darydavo mano draugai, nes gyvenau pakankamai griežtame režime. Jautėsi, kad iš šios pusės prarandu nemažai.
Vis dėlto, kai įsitraukiau į sunkiąją atletiką dar labiau, susipažinau su naujais žmonėmis, kurie turi tokias pačias vertybes kaip aš ir dirba ties tais pačiais tikslais. Radau savo žmones ir su jais dirbame vardan to paties tikslo. Tai yra tiesiog puiku“, – džiaugėsi Laoise.
„Mes laimėjome“
Visas sunkus darbas atsipirko. Laoise triumfavo jaunių pasaulio čempionate.
Sunku įsivaizduoti, ką reiškia tai patirti, kai nesi profesionaliame sporte ir nors Laoise atrodo rami ir susikaupusi, ji pripažįsta, jog jaudulio tikrai buvo.
„Labai jaudinausi. Net negalėjau valgyti ar daryti kažko kito. Pasakiau treneriams, kad tiesiog kažką uždėtų ant štangos ir tada jau matysime“, – prisiminė atletė.
Atlikusi pritupimą su 147 kilogramais Laoise susikoncentravo ties atsistojimu į pradinę poziciją ir kibo į darbą. Tuo metu ji suprato, kad laimėjo.
„Pažiūrėjau į savo trenerį, kuris buvo mano vaikinas ir paklausiau ar laimėjome. Jis užtikrintai pasakė, kad taip. Pradėjau drebėti ir stengiausi sutvardyti ašaras, nes negalėjau tuo patikėti“, – teigė Laoise.
Apibendrinimas
Laoise yra vos 18, tačiau jau dabar ji yra susidūrusi su sunkiais iššūkiais, tačiau ji taip pat iškovojo aukso medalį pasaulio jaunių čempionate.
Būnant 18-os kelias iki geriausios visų laikų sunkiaatletės tik prasideda, tačiau neabejojame, kad Laoise nuskins dar ne vieną medalį.
