2021 m. birželio 20 d. Tai – diena, kuomet Škotija šventė pirmąjį titulą „World‘s Strongest Man“ varžybose. Tai – diena, kai Tomas Stoltmanas sukūrė istoriją ir taip pradėjo savo kelią link visų laikų geriausiojo vardo.
Trofėjaus kėlimas į viršų yra nuostabus vaizdinys, tačiau jis nepasako visos istorijos. Šiame pokalbyje mes su Tomu diskutavome apie treniruotes, mitybą, brolišką meilę ir kaip autizmas tapo jo kelionės dalimi.
https://www.instagram.com/p/CQojIMYgjmg/
„Luke‘as pažįsta mane kaip nuluptą“
Tomas užaugo mažame Škotijos miestelyje Invergordone. Jame gyvena apie 3,9 tūkst. žmonių, taigi prisijungti prie sporto būrelių nebuvo lengviausia užduotis.
Po kelerių metų praleistų futbole, Tomo brolis Luke‘as nusivedė jį į vietinę sporto salę. Nuo šios dienos Stoltmanai vienas šalia kito buvo visur.
„Luke‘as yra milžiniška mano dalis. Jis su manimi buvo nuo pirmosios mano dienos treniruoklių salėje. Jis man padarė milžinišką įtaką ir yra pagrindinė priežastis, dėl ko esu ten, kur esu dabar“, – teigė Tomas.
Luke‘as už Tomą yra vyresnis septyneriais metais ir kaip teigė pats pašnekovas, tai suteikė jam pranašumą. Luke‘as svorių kilnojimų užsiėmė metų metus, tad pačioje pradžioje dalijosi patarimais, kurie pakylėjo brolį į aukštumas.
„Luke‘as pažįsta mane kaip nuluptą, taigi pas mus nebuvo kaip su asmeniniu treneriu, kuris užduoda begalę klausimų. Jis apie mane žinojo viską“, – sakė Tomas.
„Visada galiu įsitikinti, jog viskas paruošta 100 proc.“
Stipruolių sportu besidomintys žmonės žino, jog Tomas gimė su autizmo liga, kuri paveikia socialinį bendravimą, dažniausiai kartojant tą pačią mintį ar tam tikrą elgesį.
Tomas apie savo patirtį su autizmu kalba itin atvirai, o savo „Instagram“ puslapyje autizmą apibūdino kaip super galią.
„Varžybos yra paremtos rutina, taip pat ir su autizmu. Prieš varžybas tu atsikeli, pavalgai, pasitreniruoji, paskiri laiko poilsiui – viskas visada taip pa. Taigi, visada galiu būti tikras, kad viskas yra paruošta 100 proc., nes man sekti tokią rutiną yra ganėtinai lengva“, – teigia Tomas.
Be abejo, būna dienų, kai autizmas sukelia nemenkų iššūkių.
„Jeigu kažkas pasikeičia manęs neįspėjant prieš kelias dienas, arba jeigu praleidžiu valgį, buvau ilgoje kelionėje ir nesuvartojau pakankamai maisto, tuomet autizmas yra blogiausioje savo formoje. Aš pradedu stresuoti bei per daug apie viską galvoti ir tai gali būti labai negerai“, – atviravo Tomas.
Tomas išmoko gyventi su autizmu savo žmonos Sinead ir sesers dėka.
„Žinoma, kad jis nedingsta, aš tiesiog išmokau su tuo gyventi. Vis dėlto tebėra dienų, kai autizmas paima viršų ir aš pasidarau sunerimęs, kuomet neturėčiau toks būti“, – sakė Tomas.
Mama buvo vienas iš nedaugelio žmonių, kuriais Tomas pasitikėdavo sunkiu metu. Vis dėlto po jos mirties, žmona Sinaed, visada palaiko Tomą, kai jam to reikia labiausiai.
„Aš ir mano žmona Sinaed kartu esame tikrai gera komanda. Ji supranta mane, jai nereikia prieiti ir klausti, kas su manimi negerai, nes ji visada žino, kas su manimi ne taip. Kai ruošiuosi varžyboms, ji minučių tikslumu žino, kada paruošti maistą.
Taigi, turėti tokį žmogų šalia viską tikrai palengvina. Ji mano gyvenime yra jau 10 metų. Ji buvo visada mano kelionės dalimi – vykdavo į visas varžybas ir puikiai mane pažįsta“, – džiaugėsi Tomas.
„Sukčiavimo dienos yra dalis mūsų mitybos“
Jeigu prieš skaitydami šį straipsnį galvojote, jog Tomas per dieną suvalgo kilogramus vištienos ir ryžių, jūs būsite smarkiai suklydę.
Sukčiavimo dienos yra itin svarbios norint pasiekti sėkmę stipruolių turnyruose. Pats Tomas mano, kad mityba apskritai yra svarbiausias aspektas šioje sporto šakoje.
„Mityba yra kertinė dalis. Gali eiti dvi dienas į salę, tačiau jeigu valgai tinkamai, laimėsi visas varžybas. Būtent tai man padėjo laimėti pasaulio čempionate. Nepraleidau nė vieno valgio, palaikiau mitybą aukščiausiame lygyje ir tai atsipirko“, – teigė Tomas.
Taigi, kokia yra Tomo mityba?
„Kai iki turnyro lieka 8-10 savaičių, per dieną suvartoju 7-8 tūkst. kalorijų. Skamba kaip didelis skaičius, bet stipruolių sporte tai nėra daug. Į mitybą įeina daug kiaušinių, raudonos mėsos, ryžių, vaisių ir daržovių. Neliečiu makaronų, nebent noriu pasilepinti.
Artėjant varžyboms jau prisideda ir sukčiavimo dienos. Galbūt suvalgysiu vieną prastesnį patiekalą prieš treniruotę, dar vieną – savaitgalį, tačiau 70-80 proc. sudaro sveika mityba“, – dėstė Tomas.
Pašnekovas pripažino, jog prasčiausia mityba buvo prieš pat pasaulio čempionatą.
„Viskas atsiremia į tai, kad organizmui reikia kuro. Tuo metu per dieną suvartodavau 11-12 tūkst. kalorijų ir tai tiesiog buvo kuras – mėsainiai, bulvytės, lazanija, makaronai – daug angliavandenių turintis maistas, kurie padės palaikyti energiją. Taip maitinausi 8-9 dienas“, – pasakojo Tomas.
Jis taip pat pasidalijo savo mityba pačio turnyro metu.
„Pusryčiai buvo įprasti, pietums valgydavome vištieną ar kažką panašaus, tačiau patiekalas prieš treniruotę buvo pats svarbiausias, taigi suvalgydavau mėsainį su bulvytėmis, nes kitaip nebūčiau gavęs sau reikalingo kuro.
Suvalgius tokį maistą, treniruotė būdavo 60 proc. efektyvesnė. Mes net neturime sukčiavimo dienų, jos paprasčiausiai yra mitybos dalis“, – teigė atletas.
„Maisto daugėja, treniruočių mažėja“
Tikriausiai galvojate, kad treniruotės vyksta kiekvieną dieną, ypač artėjant varžyboms. Vis dėlto viskas yra atvirkščiai.
„Viskas pasisuka atvirkščiai. Taigi, maisto vartojimas didėja, o treniruočių mažėja. Prieš varžybas reikia būti kuo geriau pailsėjusiam ir pasipildžiusiam energijos. Jeigu varžybos prasidės už 8 dienų, o tu pilnu pajėgumu treniruojiesi, kūnas nespės atsistatyti.
Ruošiantis pasaulio čempionatui turėjau 12 savaičių pasiruošimą. Pirmąsias keturias savaites skyrėme kondicijos gerinimui, jog galėčiau pajudinti svorius ir panašiai. Tuo metu kitos keturios savaitės buvo skirtos jėgos treniruotėms.
Po to perėjome prie lengvesnių svorių, kad kūnas galėtų atsigauti. Per likusias keturias savaites dvi skirdavome tarp fizinės kondicijos gerinimui ir jėgai, o per likusias dvi treniruočių salėje lankydavomės dukart per savaitę, jog kūnas tikrai galėtų atsistatyti“, – išsamiai papasakojo Tomas.
„Noriu apginti čempiono vardą“
Šis sezonas Tomui jau baigėsi, tačiau jau dabar jis taikosi į 2022 m. vyksiančio pasaulio čempionato titulą.
„Noriu apginti čempiono vardą ir norėčiau, kad viskas būtų kuo įmanoma stabiliau. Šiemet negalėjau grįžti į įprastą rutiną dėl viso žiniasklaidos dėmesio, kelionių ir koronaviruso.
Tikiuosi, jog užbaigsime metus sėkmingai, grįšime į treniruotes ir toliau stabiliai lipsime ant apdovanojimų pakylos“, – užbaigė Tomas.
Skamba ganėtinai paprastai, tačiau jeigu Tomas Stoltmanas 2021-aisiais neturėjo sau įprastos rutinos, norėtume pamatyti, ką jis sugeba, kai tokią turės.
Apibendrinimas
Tomas yra įkvėpimas visiems, kurie turi tam tikrą negalią, o jo kelias iki stipriausio žmogaus planetoje tik parodo aistrą bei atsidavimą. Nekantraujame 2022 m. pasaulio čempionato, jog išvystume Tomą ir palaikysime jį, jog jis pasiektų geriausio visų laikų statusą.
