Socialiniai tinklai dažnai būna prigrūsti neįmanomų kūno linijų: smėlio laikrodžio figūros, ryškiai matomas pilvo presas ir įdegusios šlaunys. Bet jeigu jūs turite pakankamai riebaliuko standžiam užpakaliukui ir nepriekaištingai atliekate mirties trauką, ryškiai matomas pilvo presas gali atrodyti kaip nepasiekiamas tikslas.
Iš kitos pusės, tikėtina, kad neturėsite pakankamai riebaliukų Kim Kardashian užpakaliukui, jeigu galite pasigirti ryškiu pilvo presu. Kalbant Taylor Swift žodžiais – tai sumautai neįmanoma.
Pastaruoju metu netrūksta pokyčių kalbant apie skleidžiamą pozityvą ties kūno formomis, koncentruojantis į realistišką išvaizdą bei tikslus. Drabužių dydžiai tampa vis laisvesni, o modeliai atrodo vis panašesni į įprastus žmones. Vis dėlto, kartais susidaro įspūdis, kad kūno vaizdavimas socialiniuose tinkluose juda į priešingą pusę.
Jenny Garza yra vienas žmonių, besistengiantis priešintis tokiai tendencijai. Kaip ir dauguma moterų, Jenny turėjo savo kūno kelionę ir santykius su juo, siekdama įgyti pasitikėjimo savimi.
Ji atvirai papasakojo apie iššūkius, su kuriais teko susidurti ir dabar ji naudoja juos, jog motyvuotų kitas moteris sportuoti dėl savo sveikatos, fizinės bei psichologinės sveikatos naudos ir išmokti mylėti savo kūną nepriklausomai nuo jo formos ar dydžio.
Savo istorijoje Jenny papasakojo apie santykių su savo kūnu transformaciją ir patarimus, kuriuos duoda kitoms moterims.
„Man nereikėjo keisti savo kūno, kad būčiau jo verta“
30-metė Jenny yra kilusi iš Indianos. Didžiąją dalį laiko ji praleidžia sporto salėje ir atnaujindama savo „Instagram“ profilį, kuriame dalijasi treniruočių vaizdo įrašais, siekdama įkvėpti kitas moteris.
Vis dėlto Jenny santykis su savo kūnu nebuvo visada toks geras. Jai prireikė kelerių metų, kad pasiektų dabartinį pasitikėjimo savimi lygį.
Nors Jenny visada buvo linksmas ir atviras žmogus, jai nebuvo lengva augti su savo kūnu.
„Visada buvau stambesnė ir jei gerai pamenu, vaikystėje ir paauglystėje mano kūnas buvo kiekvieno žmogaus pokalbių tema“, – atvirai savo istorija dalijosi Jenny.
„Augdama neturėjau gerų santykių su savo kūnu. Visada vilkėdavau laisvesnius drabužius, nebuvau pasitinkinti savimi. Dabar jaučiuosi kur kas labiau užtikrinta, nes manau, kad esu linksma ir man patinka mano asmenybė“, – pratęsė Jenny.
Sunkus santykis su kūnu tęsėsi ir ankstyvoje suaugusio žmogaus stadijoje. Prieš kelerius metus Jenny išgirdo policistinių kiaušidžių sindromo diagnozę. Nors tai yra gan įprastas sutrikimas, tačiau jis kartais būna itin sekinantis. Ši diagnozė dar labiau paveikė Jenny požiūrį į savo kūną.
„Iki 25 ar 26-erių metų nevertinau savo kūno. Išgirdus tokią diagnozę, tai priverčia susimąstyti, nes matai kitus darant tam tikrus dalykus, o tu svarstai, kodėl tai neišeina ir man“, – pasakojo Jenny.
„Taigi, tikrai turėjau sunkumų tikinti, kad mano kūnas kažką gali. Tačiau realybė tokia, kad turėjau suvokti, kad mano kūnas yra geras toks, koks jis yra. Man tai padėjo, bet neturėjau keisti savo kūno, jog būčiau jo verta“, – pridėjo Jenny.
https://www.instagram.com/p/CaIlpJOF9Tr/?utm_source=ig_web_copy_link
„Tai išgelbėjo mano gyvybę“
Vis dėlto daugiau iššūkių buvo priešakyje. Vos tik atradusi sėkmės receptą, jai teko išgyventi vieną sunkiausių momentų gyvenime. 2019 m. Jenny patyrė persileidimą, kas privedė prie to, kad ji atsiskyrė nuo savo kūno labiau nei bet kada anksčiau.
Jog atstatytų savo psichologinę būseną, Jenny išsikėlė tikslą sportuoti. Vis dėlto, skirtingai nei prieš tai, fizinė forma nebuvo jos prioritetas.
„Pradėjau sportuoti 2019 m. Patyriau persileidimą ir tai buvo tikrai sunkus mano gyvenimo etapas“, – sakė Jenny.
„Po persileidimo aš atsijungiau nuo savo kūno. Nusprendžiau, kad noriu būti sveika. Nenorėjau numesti svorio, nenorėjau būti tam tikro dydžio, tiesiog norėjau būti sveika. Buvau dėl to užsivedusi, nes svorio metimo kelionėje jau buvau ilgą laiką.
Taigi, mano misija buvo tapti sveikai. Pradėjau sportuoti pamažu ir mokiausi, ką bei kaip atlikti salėje. Esu dėl to labai laiminga, nes man tai išgelbėjo gyvybę“, – atvirai pasakojo Jenny.
Pradėjusi savo kelionę sporto salėje, Jenny sužinojo, kad kai kurie jos policistinių kiaušidžių sindromo simptomai yra valdomi, todėl viltis susilaukti vaikų išliko gyva. Tai jai suteikė pasitikėjimo.
„Nuo pat savo kelionės pradžios netekau 38,5 kilogramų, o nemažai policistinių kiaušidžių sindromo simptomų ženkliai sumažėjo. Tai yra puiku, nes man dabar yra 30, o su tuo kovojau nuo 18-os metų“, – sakė Jenny.
„Pirmą kartą gydytojai ir aš pamačiau esminius skirtumus. Tai nuteikia pozityviai, nes policistinių kiaušidžių sindromas yra glaudžiai susijęs su vaisingumo problemomis. Šeimos auginimas yra vienas iš dalykų, kuriuos norėčiau daryti. Tai džiugina, nes galiu labiau pasitikėti savo kūnu ir taip pat būti labiau pasitinkinti savimi“, – pratęsė ji.
https://www.instagram.com/p/CaIaP3LFE9W/?utm_source=ig_embed&utm_campaign=embed_video_watch_again
„Tai keičia gyvenimą“
Praeityje Jenny bandė begalę pratimų, tačiau darbas su svoriais tapo efektyviausia treniruočių rūšimi, kuri leido pagerinti ir fizinę, ir psichologinę sveikatos būklę.
„Tikriausiai tai yra trečia arba ketvirta mano svorio metimo/sportavimo kelionė. Ir dabar yra pirmasis kartas, kuomet į savo rutiną implementavau jėgos treniruotes. Sakyčiau, kad moterims, kurios atranda savyje jėgų išmėginti svorio kilnojimą tai keičia gyvenimą.
Taip yra todėl, nes mums yra skiepijama, kad negalima kilnoti svorių, nes tuomet atrodysi raumeninga ar sakomi kiti dalykai, kurie nėra tiesa“, – teigė Jenny.
Pasitikėjimas, kurio Jenny pasisėmė sporto salėje persikėlė ir į platesnius gyvenimo aspektus.
„Jausmas, kad esu stipri arba kai pasiekiu naują asmeninį rekordą yra puikus. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie situacijas, kai galiu apšilti su bet kokiu svoriu, kurį paliko prieš mane buvęs žmogus. Tai tikrai suteikia gerą jausmą.
Nes iš pradžių tu netiki, kad gali iškelti tokį svorį, tačiau kai tai padarai, jautiesi stipri ir galinga. Tai suteikia pasitikėjimo savimi bei motyvacijos tęsti tai, ką darai“, – pratęsė Jenny.
https://www.instagram.com/p/CaA2x1hFYuR/
„Man kažkas kažką sako dėl to, jog dėviu sportinę liemenėlę?“
Pasitikėjimo savimi auginimas salėje gali užtrukti. Niekas pirmą kartą užėjęs į salę nežino, ką ir kaip tiksliai reikia atlikti ar kokią funkciją atlieka visi treniruokliai. Iš pradžių su tuo susidūrė ir Jenny, tačiau su laiku jį įgijo pasitikėjimą savimi bei pritapimo jausmą.
„Visada yra vieta ar nuošalesnis kampas. Pirmuosius šešis mėnesius aš nuoširdžiai sportavau tokiame kampelyje. O jeigu į jį kažkas užsukdavo, ieškodavau kitos vietos“, – atskleidė ji.
„Vis tik po šešių mėnesių mano pasitikėjimas savimi pradėjo augti ir tuomet pamaniau, kad pradėsiu naudoti svorius. Taip pradėjau lankyti tikrąją sporto salę ir naudotis visais jos privalumais“, – pratęsė Jenny.
Pasitikėjimas savimi tuo, ką darai yra viena, tačiau visai kas kita yra, kai kalba pasisuka apie aprangą. Tai ypač gerai žino ir Jenny. Vis tik, kaip ir su sporto inventoriumi, pamažu kyla pasitikėjimas savimi ir vilkint tam tikrą aprangą.
„Pamaniau, kad pradėsiu su paprasta palaidinuke ir stebėsiu, kaip jaučiuosi. Bet kalbant atvirai, kai tik pradėjau vilkėti sportinę liemenėlę, supratau, kad man tai neberūpi ir darysiu tai nuolat“, – pripažino ji.
„Vis dėlto man prireikė beveik metų, kad jausčiausi užtikrintai. Ir kalbu ne tik apie sporto salę, bet apskritai. Esu iš mažo konservatyvaus miestelio Indianoje. Visada sulaukdavau žvilgsnių dėl to, jog dėviu sportinę liemenėlę.
Tačiau man tai suteikė dar daugiau pasitikėjimo, nes žinojau, kad man nerūpi, ką mano žmonės. Man kažkas kažką sako dėl to, jog dėviu sportinę liemenėlę? Sportinę liemenėlę, kuri yra pritaikyta sporto salei? Vis tik tokio požiūrio susiformavimui prireikia laiko ir nepasakyčiau, kad tai yra lengva“, – pripažino Jenny.
„Negali į kažką pažiūrėti ir nuspręsti ar žmogus yra sveikas, ar ne“
Savo 28 tūkst. sekėjų grupėje Jenny sulaukė begalę palaikymo. Vis dėlto socialiniai tinklai gali būti ir pakankamai žiauri vieta, mat Jenny tenka susidurti su begalę trolių. Vis dėlto ji negatyvą pasitinka pozityvumu, o jos motto „Nužudyk juos savo gerumu“ niekada nenuvilia.
„Esu labai mandagus žmogus, tad mano platformoje negalima spjaudytis bjauriomis frazėmis. Daugeliu atveju žmonės sako, kad esu stambesnė ir sportuojanti, todėl skatinu nutukimą. Tai yra pats kvailiausias dalykas, kokį esu girdėjusi savo gyvenime“, – sako ji.
Kad ir kaip bjauriai beskambėtų, tačiau nusistatymas, kad stambesni žmonės per savo pozityvumą skatina nutukimą yra ganėtinai gajus. Ypač internete. Tai žeidžiantis ir nelogiškas elgesys, sako Jenny.
„Tai tikriausiai yra dažniausia replika, kurią išgirsta stambesnis sportu užsiimantis žmogus. Jie sako, kad mes skatiname nutukimą, kas yra beprotiška, nes tai, ką darome mes yra visiška to priešingybė“, – tvirtai teigia Jenny.
„Negali į kažką pažiūrėti ir nuspręsti ar žmogus yra sveikas, ar ne. Vien todėl, kad stambesnis žmogus ateina į salę siekti savo tikslų, sakyti jam, kad jis skatina nutukimą yra tiesiog kvaila.
Skatinu žmones pamilti savo kūną, gerti vandenį ir maitintis sveikai. Skatinu sveiką gyvenseną. Vien todėl, kad esu stambesnė, nereiškia, kad tai ką sakau neturi prasmės“, – argumentavo Jenny.
https://www.instagram.com/p/CZZ8f-7FfKC/?utm_source=ig_embed&utm_campaign=embed_video_watch_again
Apibendrinimas
Jenny energija yra užkrečiama. Nors ji per savo gyvenimą patyrė ne vieną sunkų iššūkį, sporto salė leido jai turėti sveikesnius santykius su savo kūnu ir taip pamilti save iš naujo.
Ji nori, kad kitos moterys jaustųsi taip pat.
„Sakau žmonėms, kad jie nelygintų savęs su kitais. Visi mes esame unikalūs. Mūsų kūnai sutverti unikaliai, mūsų drabužių dydžiai ir spalvos yra skirtingos bei visi kiti dalykai. Tai yra labai galinga. Nėra kito žmogaus, kuris atrodytų kaip aš“, – užbaigė Jenny.
Apsilankykite Jenny „Instagram“ paskyroje, kur rasite nuoširdžių patarimų, kaip pagerinti ar išlaikyti pasitikėjimą savimi.
