Pereiti prie pagrindinio turinio
Mityba

Šiaurietiška dieta: nauda ir galimi trūkumai

Šiaurietiška dieta: nauda ir galimi trūkumai
Claire Muszalski
Licencijuota dietologė1 metai Ago
Peržiūrėti Claire Muszalski profilį

Šiaurietiška dieta – tai mitybos būdas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama šviežiems, vietiniams ingredientams ir sveikam, tvariam gyvenimo būdui.

Ji pagrįsta tradicine Šiaurės šalių mityba: Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos tradicijomis. Manoma, kad šių šalių gyventojai yra vieni sveikiausių pasaulyje.

Gilindamiesi į šiaurietišką dietą paaiškinsime, kas tai yra, kokius maisto produktus ji apima, aptarsime jos privalumus bei trūkumus. Taip pat pateiksime savo mintis apie tai, kaip ji atrodo lyginant su kitomis panašiomis dietomis.

Kas yra šiaurietiška dieta?

Šiaurietiška dieta yra panaši į Viduržemio jūros regiono dietą – abi jos pagrįstos tam tikros geografinės vietovės gyventojų mityba.

Šią dietą sudaro maisto produktai, gaunami vietoje arba tradiciškai valgomi Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Norvegijoje ir Švedijoje, kuomet daugiausia dėmesio skiriama sezoninių maisto produktų vartojimui.

Kuriuos produktus šiaurietiška dieta leidžia vartoti?

Šiaurietiška dieta pagrįsta tradiciniais pagrindiniais Šiaurės šalių maisto produktais. Šių šalių virtuvėse paplitę maisto produktai – bulvės ir kitos šakniavaisinės daržovės, uogos, pilno grūdo grūdai, kopūstai, obuoliai, kriaušės, avižos, rugiai, pienas ir raugintas pienas – sudaro didžiąją mitybos raciono dalį.

Daugelis šių tradicinių Šiaurės šalių maisto produktų yra susiję su teigiamais poveikiais sveikatai.1,2

Šiaurietiškoje dietoje nerekomenduojama vartoti mėsos, bet valgyti daugiau ankštinių daržovių, kurios yra ekologiškesnis baltymų šaltinis.3

Be to, Šiaurės šalys turi puikią geografinę padėtį žvejybai, todėl žuvis ir jūros gėrybės sudaro svarbią mitybos raciono dalį.3,4

Viduržemio jūros regiono dieta populiari dėl to, nes joje gausiai vartojamas alyvuogių aliejus, o Šiaurės šalių dietoje pirmenybė teikiama rapsų aliejui. Rapsų aliejuje gausu sveikatai naudingų mononesočiųjų riebalų. Jame taip pat yra šiek tiek alfa-linoleno rūgšties – augalinės omega-3 riebalų rūgšties.

Pagal šią dietą taip pat rekomenduojama rinktis "minkštesnius" riebalus, pavyzdžiui, esančius augalinės kilmės svieste ar margarine, riboti druskos kiekį iki mažiau nei 6 gramų per dieną ir per dieną išgerti bent 1,5 l vandens.5

šiaurietiška dieta

Šiaurietiška dieta ir jos teikiama nauda

Įvairiuose tyrimuose yra užfiksuota daug šiaurietiškos dietos privalumų, o kai kurie iš jų sutampa su Viduržemio jūros regiono dietos atliktais tyrimais. Šiaurės šalių dietos nauda sveikatai pasireiškia mažesne lėtinių ligų ir mirtingumo rizika.5

Tokią naudą gali lemti tai, kad ši dieta orientuota į augalinę mitybą, nes tiek Viduržemio jūros, tiek šiaurietiška dieta rekomenduoja daugiau baltymų, gaunamų iš augalų.

Taip pat rekomenduojama vartoti daugiau vaisių, daržovių, grūdų (ypač pilno grūdo), ankštinių augalų, riešutų ir sėklų, kartu ribojant raudonos bei perdirbtos mėsos vartojimą.

Augalinė mityba yra susijusi su daugeliu šių privalumų ir, atrodo, yra veiksminga prevencinė sveikatos priežiūros strategija.6

Be to, šiaurietiška dieta, kurioje nėra itin daug apdorotų maisto produktų ir suvartojama mažiau raudonos mėsos bei druskos, gali paaiškinti mažesnę sunkių ligų riziką, susijusią su tais žmonėmis, kurie labiau laikosi šios dietos.7,8

Tikėtina, kad dietos besilaikančių, o ypač vyresnio amžiaus žmonių, bendra didelė kalcio (iš pieno produktų), omega-3 ir baltymų dozė prisideda prie bendros geros fizinės sveikatos bei kognityvinių funkcijų.9,10,11

Galimi šiaurietiškos dietos trūkumai

Kalbant apie trūkumus, vėlgi verta palyginti šiaurietišką dietą su Viduržemio jūros regiono dieta. Vertinant mitybos rekomendacijas ir turimus duomenis, galima teigti, kad jos nelabai skiriasi, nors šiuo metu šiaurietiškos dietos tyrimų atlikta kur kas mažiau.

Taip pat galima teigti, kad dėl didelio žuvies ir jūros gėrybių kiekio suvartojimo, joje gali būti peržvejojama. Ši kritika gali būti taikoma ir Viduržemio jūros regiono dietai.

Kita galima kritika galėtų būti susijusi su tam tikrų vaisių, daržovių ir grūdų tiekimu už Šiaurės šalių regiono ribų (ypač atsižvelgiant į tai, kad daug dėmesio skiriama sezoniniams produktams).

Vėlgi, ši kritika atrodo šiek tiek pritempta, atsižvelgiant į tai, kaip plačiai dabar galima įsigyti produktų.

Kita problema gali būti kaina. Tačiau dauguma šviežių maisto produktų brangsta, todėl mažai tikėtina, kad tai kainuos daug brangiau nei bet kuris kitas sveikos mitybos būdas.

Išskyrus šiuos nedidelius trūkumus, nėra nieko kito, ką būtų verta nurodyti kaip trūkumą. O kadangi ši dieta dar mažai tyrinėta, gali būti, kad yra daugybė privalumų, apie kuriuos mes nežinome.

Ar šiaurietiška dieta gali padėti numesti svorio?

Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad galėtume tvirtai teigti, jog ši dieta yra moksliškai pagrįsta, tačiau, atsižvelgiant į jos panašumą į Viduržemio jūros regiono dietą, lieknėti laikantis šiaurietiškos dietos turėtų būti labiau įmanoma nei ne.

Sėkmingas ilgalaikis svorio metimas pasiekiamas dėl ilgalaikio kalorijų deficito, o šiaurietišką dietą sudaro daug sotaus maisto, kuris nėra per daug kaloringas.

Apibendrinimas

Šiaurietiška dieta yra beveik identiška Viduržemio jūros regiono dietai, išskyrus tai, kad pagrindinis riebalų šaltinis yra rapsų, o ne alyvuogių aliejus, ir šiek tiek kitokia vaisių, daržovių bei grūdų sudėtis.

Kaip kvalifikuoti mitybos specialistai, turintys daug patirties tyrinėjant įvairias dietas, kurių galime pasakyti, kad šiaurietiška dieta yra gera. Tikėtina, kad daugiau augalų, daugiau riebios žuvies ir mažiau itin perdirbtų maisto produktų visada bus mums naudingesni.

Vienintelė tikra problema šiuo metu yra tai, kad kol kas apie ją atlikta ganėtinai nedaug tyrimų. Tačiau ši problema bus išspręsta laikui bėgant, o būsimi tyrimai leis susidaryti aiškesnį vaizdą apie galimą naudą ir spąstus.

Jei jau persiorientavote į Viduržemio jūros regiono dietą, turėtumėte pagalvoti ir apie šiaurietišką dietą. Ji nepavers jūsų vikingu, bet gali padėti juo pasijusti.

Claire Muszalski
Licencijuota dietologė
Peržiūrėti Claire Muszalski profilį

Klerė – dietologė, užregistruota Mitybos ir dietologijos akademijoje, o taip pat licencijuota sveikatos ir sveikatingumo instruktorė (pagal ICHWC – tarptautinį konsorciumą sveikatos ir sveikatingumo mokymams). Ji baigė Pitsburgo universitetą, kuriame įgijo mokslinį bakalauro laipsnį biologijos srityje bei magistro laipsnį klinikinės dietologijos ir mitybos specialybėje. Klerės pašaukimas – pasakoti ir rašyti apie mitybą ir sportą. Naudodamasi savo patirtimi ji mėgsta padėti žmonėms siekti savo tikslų sveikatos bei bendro sveikatingumo srityje. Klerė taip pat yra sertifikuota dviračių sporto uždaroje erdvėje instruktorė. Reguliariai užsiimdama bėgimu ir joga, ji pasikrauna energijos tiek fiziškai, tiek emociškai. Laisvalaikiu ji tobulina savo kūną, serga už savo gimtojo Pitsburgo sporto komandas arba ruošia maistą savo šeimai. Sužinokite daugiau apie Klerę čia.

myprotein